Nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje yra didelė ir labai įvairi pilietinės visuomenės dalis: nuo mažų bendruomenių iniciatyvų iki nacionalinių organizacijų, kurios teikia paslaugas, gina žmogaus teises, atstovauja pacientams, rūpinasi kultūra ar aplinka. Įdomiausia tai, kad NVO sektorius pastaraisiais metais sparčiai keitėsi ne tik veiklomis, bet ir formaliais registravimo bei skaidrumo mechanizmais.
Trumpai tariant, NVO Lietuvoje šiandien vis dažniau atpažįstamos ne pagal gražius šūkius, o pagal konkrečius duomenis registre, aiškesnes finansavimo taisykles ir didesnį visuomenės įsitraukimą. Toliau pateikiami faktai padeda suprasti, kaip šis sektorius atrodo skaičiais ir kas praktikoje lemia jo augimą.
Ką apie NVO pasako skaičiai
Vienas paprasčiausių būdų suprasti NVO mastą yra pažiūrėti, kiek juridinių asmenų oficialiai turi NVO žymą. Pagal Registrų centro atvirų duomenų rinkinį, kurio įrašuose nurodyta duomenų formavimo data 2026-02-25, NVO žymą turėjo 17 159 juridiniai asmenys.
Dar vienas įdomus aspektas yra teisinės formos: jos parodo, kokiu būdu Lietuvoje dažniausiai kuriamos ir valdomos organizacijos, veikiančios visuomenės labui.
- Asociacijos – 9 519 (apie 55,5 proc.).
- Viešosios įstaigos – 6 125 (apie 35,7 proc.).
- Labdaros ir paramos fondai – 1 202 (apie 7,0 proc.).
Ryškiausias pokytis matomas NVO žymos registravimo dinamikoje: 2025 m. NVO žyma buvo įregistruota 10 214 kartų, o pikas fiksuotas 2025 m. kovą, kai per vieną mėnesį įregistruotos 3 715 žymos. Tai signalizuoja, kad organizacijos aktyviai prisitaikė prie pasikeitusios aplinkos ir didesnio poreikio būti aiškiai identifikuojamoms.
NVO žyma: mažas įrašas, didelė praktinė reikšmė
NVO žyma Juridinių asmenų registre praktiškai veikia kaip greitas atpažinimo ženklas: ji supaprastina patikrinimą, ar organizacija iš tiesų priskiriama NVO sektoriui, kai kalbama apie partnerystes, konkursus, paramą ar reputaciją. Nors žyma savaime neįrodo veiklos kokybės, ji sumažina neaiškumų dėl statuso ir padeda skaidriau komunikuoti su rėmėjais.
Kaip registruojama NVO žyma
Praktiškai žyma registruojama per Registrų centro elektronines paslaugas, o žingsniai aprašyti oficialioje NVO žymos įregistravimo instrukcijoje. Joje taip pat akcentuojama, kad teikiant prašymą patvirtinama atitiktis NVO sąvokai pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
- Prisijungiama prie JAREP sistemos ir pasirenkamas Juridinių asmenų registras.
- Prašymų skiltyje pasirenkamas prašymas keisti juridinio asmens duomenis ir dokumentus.
- Pasirenkama NVO žyma, pažymima, išsaugoma, dokumentai pasirašomi kvalifikuotu el. parašu.
- Prašymas pateikiamas registro tvarkytojui per sistemą.
Finansavimas ir 1,2 proc. GPM: kodėl tai tapo svarbu
Lietuvoje NVO paprastai derina kelis finansavimo šaltinius: projektines lėšas, nario mokesčius, paslaugų pajamas, aukas, paramą natūra. Vis dėlto gyventojų skiriama pajamų mokesčio dalis daugeliui organizacijų yra vienas stabiliausių ir visuomenės pasitikėjimą signalizuojančių instrumentų.
Čia atsiranda svarbi detalė: pagal VMI paaiškinimą, paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą, tačiau 2026 m. gegužės 1 d. neturintiems NVO žymos Juridinių asmenų registre, gyventojai 1,2 proc. skirti negali. Tai reiškia, kad formalus statuso sutvarkymas kai kurioms organizacijoms tampa ne tik administracine, bet ir finansinio tvarumo sąlyga.
Kur labiausiai matomas NVO poveikis kasdienybėje
NVO poveikis dažniausiai pasimato ten, kur reikia greitos reakcijos ir artumo žmonėms: bendruomenėse, socialinių paslaugų prieinamume, švietime, sveikatos srityje, kultūroje, aplinkosaugoje. Dalis organizacijų dirba su labai konkrečiomis tikslinėmis grupėmis, kitos veikia kaip advokacijos balsas, atstovaujantis viešąjį interesą.
Įdomus sektoriaus bruožas yra tai, kad jis vienu metu veikia ir kaip paslaugų teikėjas, ir kaip pilietinio dalyvavimo mokykla: žmonės NVO ne tik gauna pagalbą, bet ir mokosi savanorystės, atstovavimo, bendruomeniško sprendimų priėmimo. Todėl net kai NVO rezultatai sunkiai išmatuojami vien pinigais, jų kuriama vertė dažnai atsispindi stipresnėje bendruomenėje, didesniame pasitikėjime ir greitesniame problemų sprendime vietoje.