Nevyriausybinė organizacija (NVO) gali užsiimti bet kokia teisėta veikla, kuri atitinka jos misiją ir įstatuose (nuostatuose) įtvirtintus tikslus. Praktikoje tai reiškia, kad NVO gali ir teikti paslaugas žmonėms ar bendruomenėms, ir vykdyti švietėjiškas, kultūrines, socialines, aplinkosaugines programas, ir atstovauti viešajam interesui, jei tik veikla neprieštarauja organizacijos paskirčiai.
Taip pat NVO gali uždirbti pajamų, pavyzdžiui, parduodama paslaugas ar prekes, organizuodama mokymus ar renginius, tačiau esminis principas yra tai, kad organizacijos uždirbtas perteklius negali virsti asmenine nauda steigėjams ar dalyviams. Finansiniai sprendimai turi tarnauti tik veiklos tikslams ir visuomenei kuriamai vertei.
Veiklos kryptis apibrėžia misija ir teisinis statusas
NVO veiklą pirmiausia nusako jos įstatai: juose įvardijami tikslai, veiklos sritys, valdymo tvarka ir principai, pagal kuriuos organizacija priima sprendimus. Tai svarbu ne tik vidinei tvarkai, bet ir išoriniams santykiams: nuo paramos pritraukimo iki sutarčių su partneriais ar valstybės institucijomis.
Lietuvoje NVO samprata ir bendrieji NVO politikos principai siejami su Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, kuris akcentuoja NVO vaidmenį pilietinėje visuomenėje, jų įtrauktį į viešųjų reikalų sprendimą ir sąlygų veikti gerinimą. Nors konkrečius veiklos rėmus labiausiai nulemia konkreti teisinė forma (asociacija, viešoji įstaiga, labdaros ir paramos fondas) bei įstatai, bendras principas išlieka toks pats: veikla turi tarnauti organizacijos tikslui.
Kas dažniausiai laikoma NVO veikla
NVO veikla dažnai apima paslaugas ir iniciatyvas, kurių tikslas yra viešoji nauda. Tai gali būti tiek tiesioginė pagalba žmonėms, tiek ilgalaikės programos, keičiančios visuomenės elgesį, nuostatas ar stiprinančios bendruomenes.
- Socialinė pagalba ir paslaugos pažeidžiamoms grupėms, konsultavimas, krizių intervencija, integracijos veiklos.
- Švietimas ir kompetencijų ugdymas: mokymai, neformalusis ugdymas, prevencinės programos, informavimas.
- Kultūra, paveldas ir bendruomeniškumas: renginiai, kūrybinės iniciatyvos, bendruomenių telkimas, vietos tapatybės stiprinimas.
- Aplinkosauga ir darnumas: praktinės iniciatyvos, visuomenės švietimas, gamtos apsaugos projektai, tvarumo skatinimas.
Savanorystė, bendruomenės telkimas ir paslaugų organizavimas
Daugelis NVO remiasi savanoryste: ji leidžia įtraukti žmones, kurti priklausymo jausmą, išplėsti paslaugų pasiekiamumą ir greičiau reaguoti į vietos poreikius. Savanoriai gali padėti organizuoti renginius, teikti pagalbą, vykdyti kampanijas, dalyvauti mentorystėje ar bendruomenės projektuose.
Praktiškai svarbu aiškiai apibrėžti savanorio vaidmenį, atsakomybes ir bendradarbiavimo taisykles, ypač kai veikla tęstinė ar susijusi su jautriomis grupėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo informacijoje apie savanorišką veiklą pabrėžia, kad tai yra neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, o ilgalaikėse situacijose dažnai taikomos aiškesnės susitarimo formos ir principai. Tai NVO padeda suderinti skaidrumą, savanorių lūkesčius ir veiklos kokybę.
Paslaugos ir projektai
NVO neretai veikia kaip paslaugų organizatoriai: kuria ir įgyvendina projektus, administruoja paramos programas, organizuoja mokymus, konsultacijas, pagalbos linijas, bendruomeninius centrus, užimtumo veiklas. Tokia veikla gali būti finansuojama iš paramos, projektinių lėšų, savivaldybių programų, narystės mokesčių ar uždirbamų pajamų.
Jei NVO teikia paslaugas už atlygį, svarbu, kad tai būtų suderinta su įstatais ir aiškiai susieta su tikslu. Pavyzdžiui, socialinių įgūdžių mokymai, psichologinės gerovės programos ar edukacinės ekskursijos gali būti mokamos, tačiau jų esmė išlieka viešoji nauda, o ne pelno siekimas.
Advokacija, viešojo intereso atstovavimas ir pilietinis dalyvavimas
NVO vaidmuo dažnai išeina už paslaugų ribų: jos gali kelti visuomenei svarbius klausimus, siūlyti sprendimus, telkti koalicijas, stebėti viešąją politiką ir atstovauti grupėms, kurių balsas viešojoje erdvėje silpnesnis. Tai vadinama advokacija ir viešojo intereso atstovavimu.
Advokacinė veikla gali apimti pasiūlymų rengimą teisėkūrai, dalyvavimą darbo grupėse, konsultacijas su institucijomis, tyrimų ar analizės publikavimą, visuomenės informavimo kampanijas. Šioje srityje itin svarbūs du dalykai: argumentų kokybė ir skaidrumas, nes NVO reputacija tiesiogiai lemia pasitikėjimą ir galimybes daryti poveikį.
Komunikacija ir švietimas kaip pokyčio priemonė
NVO dažnai imasi viešojo švietimo, kad keistų požiūrį ar elgesį: nuo sveikatos prevencijos iki aplinkosaugos ar žmogaus teisių. Tokia komunikacija gali būti įvairi: edukacinė, mobilizuojanti, kviečianti prisidėti prie sprendimų. Esminis principas yra atsakingumas: aiškūs tikslai, tikrinami faktai, pagarbi diskusija ir skaidrūs interesai.
Pajamos, ūkinė veikla ir skaidrumas
NVO gali turėti įvairių pajamų šaltinių: paramą, dotacijas, projektinį finansavimą, nario mokesčius, aukas, taip pat pajamas iš paslaugų ar prekių. Skirtumas nuo pelno siekiančio verslo slypi ne pačiame pajamų gavime, o jų panaudojime: uždirbtos lėšos turi būti skirtos tik organizacijos tikslams.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimo logiką ir principą, kad gautas perteklius negali būti skirstomas steigėjams ar dalyviams, o turi būti panaudojamas veiklai, kuri tenkina viešuosius interesus, todėl NVO praktikoje pravartu remtis pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumais. Tai ypač aktualu tada, kai NVO vykdo ir mokamas veiklas, nes atsiranda poreikis aiškiai atskirti tikslinę veiklą, komercinę veiklą, jų sąnaudas ir pajamų apskaitą.
Kaip NVO gali uždirbti, neprarasdama savo esmės
Ūkinė veikla NVO dažniausiai tampa priemone stiprinti tvarumą, o ne tikslu. Svarbiausia, kad ji būtų susieta su misija, skaidriai apskaitoma ir nepažeistų principo, kad perteklius skirtas viešajai naudai.
- Mokami mokymai, konsultacijos ar edukacinės programos, tiesiogiai susijusios su organizacijos tikslais.
- Renginių organizavimas ir bilietų pajamos, kai turinys atitinka NVO misiją ir kuriama visuomeninė vertė.
- Leidinių, metodinių priemonių ar simbolinės atributikos pardavimas, finansuojantis tikslinę veiklą.
- Partnerystės ir paslaugų sutartys, kai aiškiai apibrėžta, kokią viešąją naudą kuria bendras projektas.
Apibendrinant, NVO veiklos laukas yra platus: nuo savanorystės ir paslaugų iki advokacijos ir edukacijos. Ribas nubrėžia įstatai, teisėtumas ir skaidrumas, o sėkmę dažniausiai lemia gebėjimas nuosekliai sieti kasdienius veiksmus su misija ir visuomenei kuriama verte.