Nevyriausybinė organizacija (NVO) yra nuo valstybės ir savivaldybių institucijų nepriklausoma organizacija, kuri veikia visuomenės ar jos grupės naudai ir remiasi savanoriškumu. Paprastai tariant, tai piliečių ar bendruomenių iniciatyva įkurtas viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia politinės valdžios ir savo veiklą nukreipia į socialinę, kultūrinę, švietimo, aplinkosaugos ar kitą visuomenei reikšmingą naudą.
NVO dažnai painiojamos su verslu arba valstybės įstaigomis, tačiau esminis skirtumas yra misija ir valdymo nepriklausomumas: NVO pirmiausia sprendžia visuomenės problemas, telkia žmones, atstovauja interesams, teikia paslaugas ar vykdo projektus, o gautos lėšos paprastai nukreipiamos tikslams įgyvendinti, o ne pelnui išsiimti.
NVO apibrėžimas ir pagrindiniai bruožai
Lietuvoje NVO sąvoka ir bendrieji kriterijai įtvirtinti teisės aktuose, ypač Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Praktikoje tai reiškia, kad organizacija turi veikti savarankiškai, būti įsteigta visuomenės ar jos grupės naudai ir turėti aiškią veiklos paskirtį, kuri nėra orientuota į politinės valdžios siekimą.
Kokie požymiai dažniausiai būdingi NVO
Nors NVO gali būti labai skirtingos, dažniausiai jas vienija keli bendri bruožai.
- Nepriklausomas valdymas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų.
- Veikla visuomenės ar konkrečios grupės naudai, orientuota į viešąjį interesą.
- Savanoriškumo principas: savanoriai, nariai ar bendruomenė dažnai yra veiklos pagrindas.
- Finansinis tikslas nėra pelno paskirstymas dalyviams, o veiklos tęstinumas ir misijos įgyvendinimas.
- Skaidrumo ir atskaitomybės poreikis, ypač kai naudojamos paramos ar viešosios lėšos.
Kuo NVO skiriasi nuo verslo ir valdžios institucijų
Verslas paprastai kuriamas siekiant ekonominės grąžos savininkams, o NVO kuriama tam, kad kurtų socialinę, kultūrinę ar kitokią visuomeninę vertę. NVO gali vykdyti ūkinę veiklą, parduoti paslaugas ar produktus, tačiau tokia veikla dažniausiai yra priemonė misijai finansuoti, o ne pagrindinis tikslas.
Valdžios institucijos veikia pagal viešojo administravimo taisykles, priima privalomus sprendimus ir vykdo valstybės funkcijas. NVO, priešingai, veikia pilietinės iniciatyvos lauke: jos gali teikti paslaugas, organizuoti pagalbą, atstovauti žmonių interesams, kelti problemas viešumoje ar siūlyti sprendimus, bet neturi viešojo administravimo galios.
NVO teisinės formos ir NVO žyma Lietuvoje
Lietuvoje NVO veikia įvairiomis teisinėmis formomis, kurios priklauso nuo steigėjų pasirinkto modelio ir veiklos pobūdžio. Dažniausiai sutinkamos formos yra asociacijos, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai bei kiti viešieji juridiniai asmenys, atitinkantys NVO kriterijus.
Praktinis klausimas, su kuriuo susiduria daugelis organizacijų, yra NVO statuso atpažįstamumas registruose. Juridinių asmenų registre galima įregistruoti NVO žymą Juridinių asmenų registre, kuri padeda aiškiau identifikuoti, kad konkretus juridinis asmuo atitinka NVO kriterijus.
Kodėl NVO svarbios visuomenei ir kaip įsitraukti
NVO stiprina pilietinę visuomenę: jos telkia bendruomenes, gina pažeidžiamų grupių interesus, prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės, kuria savanorystės kultūrą ir padeda greičiau reaguoti į socialines problemas. Valstybės mastu NVO plėtros klausimai siejami su viešosios politikos formavimu ir koordinavimu, kur svarbų vaidmenį atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Jei norite prisidėti prie NVO veiklos, dažniausiai tai galima padaryti paprastais, praktiškais būdais.
- Tapti savanoriu ir prisidėti savo laiku bei kompetencijomis.
- Skirti finansinę paramą ar prisidėti daiktais ir paslaugomis, jei organizacija to prašo.
- Tapti organizacijos nariu, dalyvauti susirinkimuose, iniciatyvose ir sprendimų priėmime.
- Dalintis informacija apie NVO veiklą ir padėti pasiekti žmones, kuriems reikalinga pagalba ar paslaugos.