Naujienos

Laiškas Valstybės dienos išvakarėse

2013 07 05
Laiškas Valstybės dienos išvakarėse
Sveiki, 
 
Sveikinamės su Jumis ką tik atšventę Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Ši šventė ypatingai ryškiai iliustruoja valstybės pokyčių poreikį bei prasmę, globalėjimo ir tarptautinio pripažinimo svarbą. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimas Europos akyse yra Lietuvos valstybės pradžia, popiežiaus Inocento IV įsaku įkurta Lietuvos vyskupija bei pripažįstama Lietuvos karalystė. Tūkstantmečius gyvavusį pagonišką tikėjimą oficialiai pakeitė katalikiškas. Viena vertus, tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipriešinimą, kita vertus, ženkliai sustiprino Lietuvą tarptautiniu lygiu. 
 
Žvelgiant į istoriją akivaizdu kaip sudėtinga politiškai laviruoti siekiant apginti savo pozicijas ir kartu išvengti izoliacijos. Tuo pačiu matome koks svarbus valdžios ir visuomenės dialogas bei tarpusavio pasitikėjimas, piliečių įtraukimas į sprendimo priėmimą.
Šiandien mes gyvename nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje, nebesame verčiami atsisakyti savojo tikėjimo ar prievarta išpažinti primestą, turime sąžinės ir religijos laisvę, kuriame visuomenę, kurioje be išlygų būtų užtikrinamos kiekvieno žmogaus teisės bei laisvės.
 
Deja, pastaruoju metu vis dažniau politiniame diskurse girdime lietuviškų vertybių priešinimą europietiškoms, tarsi nebūtume europiečiai, stebime žmonių teisių užtikrinimui prieštaraujančias iniciatyvas. Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas kiek atsakingi ir atskaitingi jaučiasi mūsų išrinkti tautos atstovai, kiek jie gerbia savo rinkėjus. 
 
Neretai norėtųsi priminti mūsų politikams ir sau patiems, kad, kaip rodo Šiaurės ir Vakarų Europos bei kitų demokratinių valstybių pavyzdžiai, tik stiprios visuomenės, gerbiančios ir ginančios kiekvieno savo nario teises ir laisves, išrenka atsakingą ir atskaitingą valdžią. Tokia valdžia gali tinkamai kurti socialinį ir ekonominį gerbūvį valstybėje. Tad visų mūsų interesas stiprinti pilietinę visuomenę, skatinti kiekvieno piliečio sąmoningą dalyvavimą valstybės gyvenime bei pagrindinių teisių ir laisvių išmanymą. 
 
Tik nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulemia žmogaus teisių padėties gerėjimą. Ne ekonominiai rodikliai ar nacionalinis saugumas savaime nulems, ar Lietuva bus moderni, patraukli visais atžvilgiais valstybė, ar ji taps nykia provincija, iš kurios, kaip iš skęstančio laivo, toliau bėgs žmonės. Lietuvos ateitis – tai vertybinis pasirinkimas – pagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms. 
 
Tikimės, kad Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino (Donorais) – visapusiškai stiprių europinių valstybių – finansuojama NVO Programa Lietuvoje ženkliai prisidės prie pilietinės visuomenės stiprinimo, nevyriausybinių organizacijų potencialo vystymo bei jų vaidmens kaip pilnaverčio partnerio valstybės bei privataus sektoriams suvokimo.
 
Nevyriausybinės organizacijos stebi, reaguoja ir prisideda didinant politinį skaidrumą, ginant žmogaus teises, kuriant atvirą demokratišką visuomenę. Nevyriausybinis sektorius kuria socialinės pagalbos modelius, kuriais vėliau sėkmingai naudojasi valstybės. Sėkmės atveju, gerosios iniciatyvos per NVO pasiekia valstybės mechanizmus ir pradeda tarnauti žmonėms. Taip NVO tampa lanksčiųjų paslaugų tiekėju tiems, kurie valstybiniu mastu yra pamirštami arba jiems skiriamas dėmesys yra akivaizdžiai per menkas. Pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių – ŽIV/AIDS sergančiųjų, psichikos ar proto neįgaliųjų, prekybos žmonėmis aukų, smurto aukų – padėtis yra lakmuso popierėlis kokia iš tiesų yra padėtis mūsų valstybėje. Perfrazuojant galima pasakyti, kad mažiausio piliečio teisės rodo kiek apskritai gerbiamas šioje valstybėje žmogus. Nevyriausybinės organizacijos rūpinasi labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, tačiau dažniausiai tam stokoja lėšų, prašo privačių donorų ir institucijų paramos tarsi tai būtų jų asmeninis reikalas. Deja, iki šiol stokojame nuoseklaus, nefragmentiško valstybės paramos teikimo nevyriausybiniam sektoriui, ypač viešosios politikos nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau kalbant apie paslaugas teikiančias NVO, matome kitą kraštutinumą – NVO tampa priklausomomis ne tik nuo valstybės paramos, bet ir nuo valstybės politikos ir taip praranda esminį nevyriausybinės organizacijos bruožą – nepriklausomybę. 
 
Rengdami NVO programą Lietuvoje, ranka rankon dirbome ne tik su Donorais, EEE Finansinio Mechanizmo valdyba, taip pat konsultavomės su nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje, rėmėmės Žmogaus teisių stebėjimo instituto sukaupta patirtimi bei periodinėmis žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgomis, tarptautinių organizacijų tyrimais ir pastabomis. Taip buvo atrinktos jautriausios, daugiausiai susirūpinimo keliančios, paramos sritys. Akivaizdu, sėkmingai mūsų valstybės raidai nepakanka paremti vien tik šias sritis. Tačiau viliamės, kad NVO programos Lietuvoje parama ženkliai prisidės prie stiprios bei atviros visuomenės Lietuvoje kūrimo, kurioje vieno žmogaus orumas yra visos visuomenės gerovės matas.