Naujienos

Pokalbis su Norvegijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Leif Arne Ulland

2013 07 05
Pokalbis su Norvegijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Leif Arne Ulland
5,5 milijono eurų Europos Ekonominės Erdvės paramos programa skiria Lietuvos NVO sektoriui. Kokie tai pinigai? 
 
Norint atsakyti į šį klausimą, turime pradėti nuo sistemos. Norvegija nepriklauso Europos Sąjungos bendrijai. Tačiau turime labai svarbų susitarimą su ES – jis vadinasi Europos Ekonominės Erdvės susitarimas, kuris suteikia Norvegijai galimybę būti pilnaverte Europos ekonominės erdvės nare. Dokumentas buvo pasirašytas 1994 metais, nuo tada Norvegija yra pilnateisė Europos vidaus rinkos narė.  Mūsų verslininkai Europoje turi tokias pat teises, kaip ir bendrijos narių verslininkai. 
 
Šis susitarimas, žinoma yra abipusiai naudingas, nes  Norvegija, Islandija ir  Lichtenšteinas aktyviai dalyvauja naujųjų ES narių socialinėje ir  ekonominėje raidoje. Šių šalių vyriausybės pačios pasiūlė mainais už ES suteikiamas galimybes įkurti finansinės paramos fondą, skirtą ES šalims. Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino vyriausybių skirti pinigai naudojami skirtumams tarp turtingųjų ES šalių ir ne tokių turtingų mažinti. Kalbama apie ekonominius ir socialinius skirtumus. 
 
Tai bene svarbiausias susitarimas, kurį yra pasirašiusi Norvegija. Galima sakyti, kad ekonomiškai esame ES, tik formaliai mūsų nėra ES žemėlapyje. 
 
Kuo skiriasi EEE Finansinis Mechanizmas (EEA Grants) ir Norvegijos Finansinis Mechanizmas (Norway Grants)? 
 
2004 metais Europos bendrija labai išaugo, mes pasiūlėme programą išplėsti. Taip atsirado dvi paramos programos, vienai pinigai skiriami tik iš Norvegijos (Norway Grants), o kitai programai pinigai atkeliauja iš trijų vyriausybių: Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino (EEA Grants). Šių dviejų programų parama Europai sudaro 1.79 milijardo eurų. Norvegijos įnašas siekia apie 97 procentų šios sumos. 
 
Kiek pinigų skiriama Lietuvai antrajame periode?
 
84 milijonai eurų. Šie pinigai bus paskirstyti per 14 skirtingų programų. Pagrindinės remiamos sritys yra aplinkosauga, klimato kaita, moksliniai tyrimai, pilietinė visuomenė, sveikata, vaikai, lyčių lygybė, teisingumas ir kultūrinis paveldas. 
 
Lietuvos nevyriausybiniam sektoriui skiriami 5,5 milijono EUR. Mūsų nuomone, tai labai svarbi programa. Norvegijoje nevyriausybinis sektorius labai svarbus, kiekvienas norvegas vidutiniškai priklauso penkioms nevyriausybinėms organizacijoms, tokį skaičių girdėjau per NVO programos pristatymą Lietuvoje. Pats suskaičiavau, kad  asmeniškai esu narys dvylikoje organizacijų. 
 
Galite išvardinti bent kelias?
 
Priklausau Raudonajam Kryžiui, kelioms politinėje erdvėje veikiančioms organizacijoms, ir, žinoma, humanitarinėms organizacijoms. Kartais mes tai dar vadiname norvegišku modeliu. Mūsų visuomenė  aktyviai dalyvauja šalies gyvenime.
 
O kodėl Norvegija taip noriai remia kitų šalių nevyriausybines organizacijas ir projektus? Juk atrodo pilietiškumo, viešojo intereso gynimo skatinimas yra kiekvienos šalies vidaus reikalas?
 
Nevyriausybinės organizacijos skirtingame lygmenyje daro įtaką šalies raidai.  Žmonės, dalyvaudami nevyriausybinių organizacijų veikloje, daro įtaką savo šalies politikai, sprendimų priėmimui.  Šalys, išsivadavusios iš totalitarinio režimo, demokratiją supranta visai kitaip. Žmonės dažnai labai ribotai nutuokia apie savo teises. Taigi, nevyriausybinių organizacijų indėlis čia labai svarbus.  
 
Ar ilgai mūsų gerove rūpinsis Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino vyriausybės? 
 
Nuo 2004 iki 2009 metų  buvo pirmasis paramos periodas, dabar jau įpusėjo ir antrasis, formaliai skaičiuojamas nuo 2009 iki 2014 metų. Dabar, kai Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Tarybai, matyt vėl tarsimės dėl paramos. Tik noriu pabrėžti, kad Europos Ekonominės Erdvės paramos programos yra sudaromos penkeriems metams, o pasibaigus terminui, vėl aptariamos sąlygos, pinigų suma.  
 
O iš kur Norvegija ima tuos pinigus, kuriuos mes Lietuvoje leidžiame?
 
Tai Norvegijos mokesčių mokėtojų pinigai. Keičiantis situacijai šalies viduje, keičiasi ir mūsų indėlis į EEE paramos programas.
 
Ar galite išvardinti kelis svarbius didelius projektus, kurie jau buvo įgyvendinti už norvegų, islandų ir Lichtenšteino gyventojų pinigus?
 
Projektų buvo daug. Pirmajame etape: nuo 2004 iki 2009 metų buvo įgyvendinta apie  80 didelių projektų ir keli šimtai mažesnių.  Sveikatos apsaugos srityje buvo pasirašyta daug bendradarbiavimo sutarčių tarp Lietuvos ir Norvegijos, nupirkta daug brangios medicininės įrangos, sukurtas naujas vaikų kardiochirurgijos skyrius Vilniaus Santariškių klinikose, taip pat Onkologijos institute sukurta bazė būtiniems onkologiniams tyrimams ir kitiems svarbiems projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, Pažaislio vienuolynas ir Kauno pilis buvo restauruoti per EEE paramos programą. Atstatytas Liubavos malūnas.  Beje, pernai jis buvo ir įvertintas,  kaip geriausias Europoje kultūrinio paveldo objektas. 
 
Kaip išvengti piktnaudžiavimo?
 
Briuselyje veikia specialiai įkurta Finansinių Mechanizmų Valdyba, ji rūpinasi visų operatorių darbo skaidrumu, tačiau didžioji dalis paramos administravimo funkcijų ir atsakomybės tenka šalių paramos gavėjų institucijoms. Todėl ir prašome, kad projektų operatoriai bei projektų vykdytojai kuo plačiau skleistų žinią apie savo projektus. Projektų viešinimas ir skaidrumas  šiuo atveju labai susiję. 
 
Lietuvoje yra buvęs vienas piktnaudžiavimo atvejis, jis labai plačiai nuskambėjo, bet Finansų ministerija gerai susitvarkė.
 
Norvegijoje apie šią paramos sistemą daug rašoma spaudoje, tai plačiai aptariama tema?  Juk daugiau nei milijardas iš valstybės biudžeto – tai didelė suma, kurią vyriausybė tiesiog dovanoja pasauliui? 
 
Kartais pasigirsta kalbų, kad pinigų atidavimas Afrikos šalims ir sunkiau gyvenantiems europiečiams nėra pats efektyviausias jų panaudojimo būdas, arba, pavyzdžiui, už paramos pinigus, sunkiai gyvenančios šalys perka įrangą, kurios negali įsigyti patys norvegų gydytojai ar policininkai. Tačiau  iš esmės norvegai labai gerai supranta programos naudą ir reikalingumą. Visuomenė įvertina, kaip svarbu turėti saugią kaimynystę. Ekonominis ir socialinis atotrūkis tarp šalių kaimynių turi būti kaip įmanoma mažesnis – tik tada bus saugu ir gera gyventi.
 
Nori turėti, reikia dalintis? 
 
Žinoma. Mes labai suinteresuoti dvišaliu bendradarbiavimu. Labai jį skatiname. Didelė dalis projektų turi partnerius Norvegijoje. Žmonės keliauja, keičiasi patirtimi, draugauja. Šiandien svarbiausias instrumentas tokiai draugystei  –  EEE paramos programa.