Naujienos

Įvyko NVO Programos Lietuvoje baigiamoji konferencija

2016 09 30
Įvyko NVO Programos Lietuvoje baigiamoji konferencija

Rugsėjo 23 dieną NVO Programos Lietuvoje operatoriaus komanda surengė paskutinįjį savo renginį – NVO Programos Lietuvoje baigiamąją konferenciją. Už suteiktą galimybę stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę Konferencijos metu buvo padėkota ištikimiems donorams EEA Grants – Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui. Pasidžiaugti sėkmingu Programos įgyvendinimu bei tarti sveikinimo žodžio atvyko Norvegijos Karalystės Lietuvoje ambasadorius JE Dag Malmer Halvorsen bei EEE finansinio mechanizmo Pilietinės visuomenės skyriaus vyresnioji vadovė Paivi Anttila. 



Konferencijos metu buvo išsamiai pristatytas EEE Finansinio mechanizmo veikimas Lietuvoje. Finansų ministerijos atstovė Audronė Nikšaitė aptarė šiuo metu vis dar vykdomų Mechanizmo programų įgyvendinimą bei apžvelgė ateities programų perspektyvas, pažymėdama, jog diskusijos dėl būsimų programų turinio ir finansavimo šiuo metu tebevyksta. Tuo tarpu NVO Programos Lietuvoje direktorius Tomas Kubilius turėjo galimybę retrospektyviai pažvelgti į ketverius metus trukusios NVO Programos Lietuvoje įgyvendinimą. Galima pasidžiaugti tuo, jog NVO Programa Lietuvoje yra sparčiausiai įgyvendinta Mechanizmo programa – šiuo metu yra užbaigti visi 56 projektai, kuriems paskirstyta daugiau kaip 4,5 mln. EUR paramos lėšų. T. Kubilius pabrėžė ypatingą NVO Programos svarbą ir poreikį Lietuvos NVO sektoriui, kurį atspindi itin didelis pareiškėjų susidomėjimas – buvo gauta net 611 paraiškų. Nepaisant to, buvo akcentuojama tai, jog vien tik aktyvaus susidomėjimo nepakanka – nevyriausybinėms organizacijoms būtina tobulinti projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdžius bei finansų planavimo ir valdymo žinias. 

Pagrindinis renginio akcentas buvo skirtas projektams, pabrėžiantiems kiekvienos NVO Programos paramos srities aktualumą, bei parodantiems, kaip galima prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvos visuomenėje.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pristatydama projektą „Mano teisės – aktyvus dalyvavimas“ pažymėjo, kad  jo metu buvo ne tik atnaujintas funkcionalus žmogaus teisių portalas Lietuvoje manoteises.lt, sukurtas didelio populiarumo pasauliniu mastu sulaukęs antirasistinis vaizdo klipas, socialinis eksperimentas „Vertimas“, bet tuo pačiu paskatinta partnerystė ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos nevyriausybinių organizacijų. Transparency International Lietuvos skyriaus atstovė Gabija Lukšaitė, pristatydama nevyriausybinių organizacijų registrą „NVO Atlasas“, pažymėjo didesnio NVO sektoriaus skaidrumo ir atskaitomybės poreikį. Tai sudarytų prielaidą visiems suinteresuotiesiems – verslui, valstybės institucijoms, donorams ir pačioms NVO – labiau pasitikėti NVO sektoriumi, kas savo ruožtu pagerintų NVO veiklos aplinką.

 

SOS vaikų kaimų draugijos Lietuvoje vadovė Liudovika Pakalkaitė, pristatydama įgyvendintą vaikų socialinės gerovės didinimo ir žmogaus teisių užtikrinimo projektą, pažymėjo gerosios praktikos pavyzdžių ir naujų darbo metodų diegimo svarbą. Projekto metu, remiantis Norvegijos partnerių patirtimi, buvo sukurtas ir Varėnos r. savivaldybėje sėkmingai išbandytas tvaraus perėjimo nuo vaikų institucinės globos prie kompleksinių bendruomeninių paslaugų teikimo modelis. Tikimasi šį modelį įdiegti ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto įgyvendintas projektas kokybiškai prisidėjo skatinant dalyvaujamąją demokratiją Lietuvoje bei stiprinant bendruomenių ir NVO gebėjimus aplinkosaugos advokacijos srityje. LLRI komunikacijos vadovė Asta Narmontė pabrėžė konstruktyvaus dialogo ir argumentų svarbą analizuojant bendruomenei, verslo organizacijoms ir valstybės institucijoms aktualius aplinkosaugos ir darnios plėtros klausimus. 



Antroje Konferencijos dalyje buvo atsigręžta į tiek Europos, tiek viso pasaulio mastu įsivyraujančią diskusiją apie erdvės pilietinei visuomenei mažėjimą. Pastaruoju metu galima pastebėti tendencingai didėjantį skaičių įstatymų, apribojančių tiek NVO, tiek donorų veiklą. „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovo Vaidoto Ilgiaus moderuojama diskusija leido ekspertams aptarti esminius iššūkius, su kuriais susiduria NVO, pilietinė visuomenė bei donorai. 
 
Užsienio pranešėjos Paivi Anttila (Finansinių mechanizmų valdyba) bei Csilla Czimbalmos (Norvegijos Helsinkio komitetas) vieningai sutarė, jog vienas esminių iššūkių, su kuriais susiduria NVO sektorius, yra finansavimas. NVO privalo ieškoti naujų finansavimo būdų ir negali priklausyti vien nuo valstybės suteikiamų lėšų. Csilla taip pat pabrėžė, jog reikalingas ir esminis valdžios suvokimas, kad pilietinė visuomenė yra neatsiejama demokratinės valstybės dalis ir „būtent ji atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant demokratiją šalyje“, todėl įstatymai, apribojantys NVO veiklą, kelia grėsmę ne tik NVO egzistavimui, bet ir demokratijos veikimui. Diskusijoje dalyvavo ir Atviros Visuomenės Fondo – vieno didžiausių pilietinės visuomenės rėmėjų globaliu mastu – atstovas Peter Nizak. Peter pažymėjo, jog tradicinės žmogaus teisių temos šiuo metu susiduria su situacija, kai jos tampa tam tikra prasme mažiau įdomios, todėl ir finansavimas NVO, dirbančioms su šiomis temomis, mažėja. Tai nereiškia, jog reikia atsisakyti žmogaus teisių temų, tačiau reikšminga atrasti „naujų prieigų ir naujų metodų“ dirbant su visuotinai atpažįstamomis žmogaus teisių temomis. 



Sandra Adomavičiūtė (Atviros Lietuvos fondas), Sergejus Muravjovas (Transparency International Lietuvos skyrius) ir Aurelija Olendraitė (NVO Teisės institutas) šią diskusiją priartino arčiau Lietuvos ir mūsų NVO bendruomenės. S. Adomavičiūtė sutiko, jog globalūs iššūkiai pilietinei visuomenei, nors ir ne tokiu mastu kaip kitose Europos valstybėse, neaplenkia ir Lietuvos. Tuo tarpu A. Olendraitė pažymėjo, kad NVO Lietuvoje vis labiau ima jaustis spraudžiamos į kampą dėl tam tikrų įstatymų reguliavimų, ženkliai apribojančių NVO veiklos erdvę. 
 
Nepaisant NVO aplinkai kylančių iššūkių dėl finansavimo, įstatymų, apsunkinančių NVO veiklą, bei prasto pilietinio aktyvumo, akivaizdu, jog Lietuvos NVO savo projektai tikrai gali ir daro įtaką tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 
 
NVO Programos Lietuvoje operatoriaus komanda dėkoja visiems prisidėjusiems prie Programos įgyvendinimo savo projektais, idėjomis, darbais, daiktais ir lėšomis. Linkime sėkmės tęsiant prasmingus pilietinės visuomenės plėtros darbus, įgyvendinant drąsias idėjas ir kuriant geresnę dabarties ir ateities Lietuvą Europoje.