Projektų istorijos

Pamatykime žmogų, o ne jo negalią

2015 04 24
Pamatykime žmogų, o ne jo negalią

Pamatykime žmogų, o ne jo negalią - tokią žinutę transliuoja socialinis projektas „AŠ ESU ČIA“.   Fotografijomis apie tai drąsiai kalba ir klaipėdiečiai fotografai Neringa ir Vidmantas Girdvainiai. Prieš septynerius metus Vilniaus santariškių ligoninėje konstatuota diagnozė ilgai lauktam fotografų sūnui Benukui – 21 chromosomos trisomija arba Dauno sindromas, neapvertė gyvenimo aukštyn kojomis. O tik atvėrė akis ir širdis, kad mūsų vartotojiškoje visuomenėje garbinamas įgimtas grožis ir protas. Didžioji dalis visuomenės jaučia vidinę įtampą ir baimę, nes nežino kaip bendrauti su negalią turinčiu asmeniu ir jo artimaisiais. Visa tai leido jiems suvokti pagrindinę tiesą, kad asmeninę patirtį turintys žmones, geriausiai gali šviesti visuomenę, mokyti priimti, pamilti ir įsileisti į savo ratą žmones, gyvenančius pagal savitas gyvenimo taisykles.

Šeimai, auginančiai vaiką su Dauno sindromu, iš karto visuomenėje priklijuojama etiketė, kuri juos lydi visą likusį gyvenimą – tai šiema, auginanti vaiką su negalia. Ši etiketė suvokiama dvejopai: į šeimą žvelgiame kaip į stiprią ir kovojančią už vaiko gerovę arba kaip į turinčią ypatingą bėdą, nelaimę. Iš tikro, šios šeimos nenori etikečių, jos nėra nei drąsios ar stiprios, nei nelaimingos. Jos yra tik paprastos šeimos, auginančios vaikus. O vaikų norai nėra kažkokie išskirtiniai: jie nori išdykauti, jie domisi naujomis kompiuterinėmis technologijomis, jie moko ir pabara jaunesnius savo brolius ar seseris, jie žaidžia tuos pačius žaidimus, jie kartais nori tingėti ir nesitvarkyti savo kambario ir žaislų... 

Pirmosios fotografų socialinės parodos „Išmok pamilti kitokį“ tikslas buvo ne vien informuoti visuomenę. Fotografai taip pat norėjo įkvėpti pasitikėjimo tėvams, auginantiems vaikus su Dauno sindromu. Sustabdytos akimirkos lyg sako: tėti, mama, pažvelk į mus, mes taip pat kaip ir sveiki vaikai esame laimingi. Po šios parodos atėjo supratimas, kad fotografijos galia labai didelė. Šiandien tai pagrindinis informacijos šaltinis, kuris akimirksniu gali pasiekti kiekvieną žmogų ir palaipsniui keisti jo pasaulėžiūrą.

 

Dalyvavimas socialiame projekte „AŠ ESU ČIA“ fotografams sustiprino pasitikėjimą, kad tai ką jie daro, padeda šeimos, auginančios vaikus su Dauno sindromu ar artimiesiems, slaugantiems sergančius Alzheimerio liga tapti aktyvesniais, drąsiau kalbėti apie savo problemas. „Sužinojome, kiek dar daug tėvų jaučiasi nekaltai kalti dėl jų vaiką ar juo pačius užklupusios negalios. Turiu pripažinti, kad tikrai dažnai pagaunu save viešoje vietoje esanti kalta, kai Benas pasielgia kažkaip neadekvačiai“, - atviravo per parodos atidarymą Neringa.

 

Projekte Alzheimerio liga sergantys ir vaikai su Dauno sindromu neatsitiktinai apjungti į vieną bendrą kontekstą. Iš esmės, skirtingos pažeidžiamos grupės, tačiau jas vienija viena bendra problema, t.y. į juos žiūrima kaip į vertus užuojautos ar gailesčio, pirmiausiai atkreipiant dėmesį į žmogaus negalią, o ne į patį žmogų. Todėl projekte per susitikimus su bendruomenėmis, socialinių fotografijų fone, diskutuojama apie supratimą, nepagrįstas baimes ir stereotipus, taip siekiant palaipsniui kurti palankias sąlygas bendruomenėje, įgalinančias pažeidžiams grupes aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.

 

Parengė projekto vadovė Skaidrė Račkauskienė