Projektų istorijos

Moterų balsai pažangai

2015 02 20
Moterų balsai pažangai

Smurtas šeimoje, reprodukcinių teisių ribojimai, ne vienodos galimybės įgyti išsilavinimą, mažesnis nei vyrų atlygis už darbą, žeminantis pateikimas žiniasklaidoje ir sistemingas stereotipų reprodukavimas – nėra moterų iš globalių Pietų padėties aprašymas. Šias problemas, išklausęs periodinę valstybės ataskaitą, Jungtinių Tautų (JT) Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas paragino šalinti Lietuvą.

 
2014 metų Pasaulio lyčių atotrūkį matuojančiame indekse1 Lietuva nusirito į 44 poziciją, tuoj po Kazachstano, Mongolijos, Madagaskaro... Tai rimtas įspėjimas apie tai, kad lyčių lygių galimybių politika susiduria su rimtais iššūkiais, nes kritiniai moterų balsai negirdimi, o tai nepadeda siekti nei pažangos, nei demokratijos visuomenėje.
 
Projektas Globalios teisės, lokalūs veiksmai: moterų balsai pažangai leido nutraukti šią tylą. Jis suteikė galimybę moterims iš visos Lietuvos susirinkti į Seimą ir susibūrus posėdžių salėje, kurioje buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, svarstyti moterų galimybes varžančias ir likimus žalojančias problemas: nepakankamą atstovavimą priimant sprendimus, diskriminuojančias įvairovę neigiančios šeimos politikos pasekmes, smurto prieš moteris pandemiją.
 
Konferencija Moterų balsai pažangai buvo simbolinis veiksmas, pademonstravęs, kaip galėtų atrodyti Seimas ir jo dienotvarkė, jeigu paritetinės demokratijos principai – lygiavertis moterų ir vyrų atstovavimas – Lietuvoje taptų realybe.
 
 
Simboliniai žingsniai svarbūs formuojant žmonių nuostatas. Tačiau projektas suteikė galimybę ir kitiems veiksmams, padedantiems Lietuvos moterų balsus išgirsti globaliai ir įsiklausyti į juos lokaliai.
 
Pasinaudojus tarptautiniais teisiniais mechanizmais, Lygių galimybių plėtros centro specialistai ir išorės ekspertai parengė apžvalgą apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą Lietuvoje ir pristatė ją JT Komitetui.
Ši Konvencija numato aiškią struktūrą valstybėms šalinti moterų diskriminaciją. Kas ketveri metai, vyriausybės privalo atsiskaityti kaip šalis laikosi įsipareigojimų. Tačiau Komitetas pripažįsta, kad vyriausybė ataskaitoje nebūtinai pateikia pilną moterų padėties vaizdą, todėl skatina nevyriausybines organizacijas daryti tiesioginę įtaką teikiant šešėlines arba alternatyvias ataskaitas, organizuoja formalius ir neformalius susitikimus, kad moterų problemos sulauktų dėmesio ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu.
 
Konvencija suteikia galimybę kreiptis į Jungtines Tautas ir skatinti tarptautinių įsipareigojimų moterų teisėms įgyvendinimą, todėl yra svarbus ginklas ribotame žmogaus teisių gynėjų arsenale. Jo poveikis yra tuo veiksmingesnis, kuo tiksliau JT pateiktoje ataskaitoje atspindima reali moterų padėtis. Todėl rengdamas alternatyvią ataskaitą Lygių galimybių plėtros centras organizavo susitikimus su ekspertėmis, aktyvistėmis ir praktikėmis skirtinguose Lietuvos regionuose.
 
Lietuvos moterų balsai buvo išgirsti. Komitetas pateikė išsamias, 18 puslapių apimties rekomendacijas Lietuvai, kaip reikėtų gerinti padėtį šalyje. Atėjo metas veikti, todėl šiuo metu bendruomenės informuojamos apie Komiteto rekomendacijas Lietuvai. Apvalaus stalo diskusijose aptariama, kaip artėjant savivaldos rinkimams o ir po jų motyvuoti politikus nepamiršti moterims ypač svarbių klausimų. Krizė baigėsi, tegyvuoja moterų teisės!