Naujienos

Migracija, kaip normali modernios visuomenės būsena

2014 12 19
Migracija, kaip normali modernios visuomenės būsena

 Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratyje šiuo metu yra dvidešimt lietuvių šeimų. Žinoma, jų  yra daugiau, tačiau šios dvidešimt jau pasibeldė į lietuvių bendrijos Norvegijoje duris ir papasakojo apie ištikusią bėdą.  “Pusė tų šeimų nori kažką daryti: keistis, tvarkytis, integruotis į tenykštę visuomenę, tačiau kita pusė buriasi į kažkokius partizaninius būrius: jie mokosi apeidinėti Norvegijos įstatymus, apgaudinėti vaiko teisių tarnybas, slėpti faktus ir kitaip suktis iš situacijos” – teigia Lina Baltrukonienė, Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė.

Jovita Valeikaitė

NVO Programos komunikacijos vadovė 

Norvegijos lietuvių bendrijos duomenimis 50 lietuvių šeimų jau spėjo dingti iš šalies, trys šeimos pasigrobė savo vaikus iš globėjų. Tos šeimos jau sugrįžo į Lietuvą arba yra pakeliui namo.

“Galime tik įtarti, kokį sukrėtimą patiria tie žmonės. Ieškodami laimės jie keliauja į Norvegiją, sunkiai dirba, stengiasi dėl ateities, dėl savo vaikų, ir vieną dieną svetimame krašte atsiranda tarnybos, kurios atima iš jų vaikus. Juk tai baisiausia, ką galima sugalvoti” – teigia Lina Baltrukonienė.

Daug liūdnų istorijų girdėjusi moteris supranta lietuvių norą kovoti prieš negailestingus įstatymus ir institucijas: “tie žmonės jaučiasi kaip šių dienų Tadai Blindos emigracijoje, nors akivaizdu, iš tokių planų vargu ar gali išeiti kažkas gero”.

Apie tai Lina Baltrukonienė kalbėjo tarptautinėje konferencijoje “Migracija ir šeima Baltijos – Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai”, kurią organizavo Šiaurės šalių ministrų taryba. Tarptautinės konferencijos metu buvo keliami ir aptariami klausimai: kaip gerinti socialinę ir psichologinę paramą migrantams, jų šeimoms ir vaikams? Kaip užtikrinti vaiko teises šeimoje?

Per vieną dieną buvo aptarta beveik viskas, ką reikia žinoti žmonėms, pasiryžusiems pradėti naują gyvenimą ar ieškotis darbo Šiaurės šalyse. Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė Baltijos Šiaurės regiono valstybių politikai, specialistai praktikai,  ekspertai, valstybinių institucijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Jei visos šeimos, keliaujančios ieškoti laimės į Šiaurės šalis, turėtų galimybę išklausyti pranešimus, kurie šį kartą buvo skirti Seimo rūmuose susirinkusiems konferencijos dalyviams, tragedijų ir šeimyninių dramų būtų nepalyginamai mažiau.

Ką reiškia būti tėvais Norvegijoje?

“Ką reiškia auginti vaiką Norvegijoje? …” – tokiu klausimu savo pranešimą pradėjo Randi Talseth, nevyriausybinės organizacijos, besirūpinančios vaikų psichine sveikata, Voksne for Barn generalinė sekretorė. Ir pradėjo ji nuo esmės: “Tėvai Norvegijoje turi atsakomybes ir pareigas, o vaikai turi tik teises.”

Šiaurės šalyse fizinis ir psichologinis smurtas yra draudžiamas. Vaikai šalyje yra ginami nuo 1953 metų. Tėvų skyrybų atveju vaikai turi teisę į abu tėvus. Taigi su kuo nori gyventi, kiek nori matyti tėtį ir mamą sprendžia vaikai, bet ne jų tėvai. Teisiškai vaikai sprendimus priima jau būdami 7 metų. Tačiau ir į mažesnių vaikų norus privaloma atsižvelgti.

Taip pat jau dvidešimt metų Norvegijoje galioja įstatymas ginantis vaikus, kurių tėvai serga priklausomybės ligomis (alkoholis, narkotikai, priklausomybė nuo medikamentų). Vaikai nuo ypač mažo amžiaus informuojami apie realybę ir jie turi galimybę pasirinkti, kokioje aplinkoje nori gyventi:  su biologiniais, bet  sergančiais tėvais ar su globėjais.

Vaikai valstybinės svarbos reikalas

“Tėvų ir vaikų santykiai Norvegijoje yra valstybinės svarbos reikalas. Tad jei esate pripratęs prie kitokių auklėjimo taisyklių, suprasti gali būti sunku ” – teigia Randi Talseth.

Jos mintį tęsia Oddobjorn Hauge: “Kartais į mus kreipiasi diplomatai, kurie bando aiškinti, kaip vaikai yra auklėjami jų šalyse. Tačiau tai neturi prasmės. Vaikų klausimu mūsų šalyje negali būti jokių derybų” – sako, Norvegijos Vaikų, lygybės ir socialinės aprėpties ministerijos generalinis direktorius.

Visi vaikai Norvegijoje yra priimami vienodai nepriklausomai nuo kultūros, tautybės, pilietybės. Taigi ir vaikai iš Lietuvos turi tokias pat teises, kaip norvegų vaikai.

Norvegijoje pagalbos atsisakyti negalima

Tarptautinėje konferencijoje beveik visi pranešėjai pabrėžė, kad didžiausios problemos kyla tada, kai šeimos atsisako pagalbos. Tėvai pagal Norvegijos įstatymus neturi teisės atsisakyti specialisto pagalbos. Jei taip nutinka, mes turime paimti vaikus iš šeimos.

Pernai metais Norvegijoje nemokamą pagalbą gavo 53 000 šeimų. 83 procentų atveju pagalba buvo suteikta namuose ir tik 17 procentų vaikų buvo atiduoti globėjams. “Tie 17 procentų yra labai rimti prievartos atvejai, kurių negalima pateisinti” – pastebi  Oddobjorn  Hauge.

Vaikų psichinės sveikatos ekspertė Randi Talseth pripažįsta, kad nesusipratimai kyla ir emigrantų šeimose, kurios  augina paauglius vaikus. “Tėvai nesupranta sistemos, tuo tarpu jų vaikai ją labai greitai perpranta, tad žinodami savo teises, kartais jie pradeda šantažuoti savo tėvus.“ Tačiau psichologė užtikrina -  tokie vaikų skundai dar nėra pagrindas domėtis šeima. 

Didžiausia bėda - nežinojimas

Kalbant apie lietuvių bėdas Šiaurės šalyse nuolatos buvo minima informacijos stoka. Žmonės tiesiog nežino įstatymų ir gyvenimo taisyklių, kurios galioja Norvegijoje daugiau nei pusę amžiaus ir yra savaime suprantamos.

“Turime specialią programą prieglobsčio prašytojams. Jie jau keletą metų yra informuojami apie pagrindinius įstatymus, taisykles ir vaikų auklėjimo tradicijas mūsų šalyje. Tačiau, tenka pripažinti, kad kol kas neturime mechanizmo, kaip informuoti migrantus, kurie į šalį atvyksta pasinaudoję savo teise laisvai judėti” – sakė Randi Talseth.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir Šiaurės šalyse tas nežinojimas kartais būna pražūtingas. Taip pat ir lietuvių šeimose. Pasak Linos Baltrukonienės, neseniai iš gyvenimo pasitraukė moteris, kuri ilgai kovojo už savo vaiką. “Galų gale, kai kova pasibaigė – jos naudai ir vaikas buvo grąžintas į šeimą, moteris nusižudė. Įtampos neišlaikė” – pasakojo Lina.

Žmonėms reikia ne smerkimo, ne kaltinimų, ne pykčio, bet pagalbos. Tai supranta socialinių mokslų daktarė Jolanta Blažaitė. Prieš keletą savaičių Jolantos Blažaitės iniciatyva Norvegijoje pradėjo veikti nemokamas informacijos telefonas, kuriuo tėvai gali gauti informaciją apie įstatymus, teisės aktus ir apskritai apie visą  Norvegijos socialinę sistemą. “Turime penkis savanorius, kurie kalba lietuviškai ir rusiškai. Jie dirba šalia norvegų specialistų, tad atsakymus į visus rūpimus (su vaiku auklėjimu ir šeimos reikalais susijusius klausimus) jie gauna iš patikimų šaltinių” – kalbėjo dr. Jolanta Blažaitė.

“Ši linija yra nepriklausoma ir anonimiška, tad niekas negali žinoti, kas skambina ” – sako Jolanta. Dabar reikia tik didinti šios linijos žinomumą lietuvių bendruomenėje.

Informacija apie vaikų auklėjimą Šiaurės šalyse tampa gyvybiškai svarbia. Ir ji aktuali ne tik lietuviams, latviams, lenkams ar kinams. Ši informacija yra labai svarbi ir patiems norvegams, kurie keliauja po pasaulį. Juk modernioje visuomenėje migracija yra normali būsena.

Vaiko interesas per sudėtinga kategorija

“Šeimos ne be reikalo pakliūna į vaiko teisių tarnybų akiratį, tačiau ar mes viską padarome, kad to neatsitiktų?“ – klausia lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė. Pasak moters, pagrindinė priežastis yra nesusikalbėjimas. Vaiko interesas tampa per sudėtinga kategorija.

Motina jaučiasi, kad kuria savo vaikui laimingą ateitį: dirba dviejuose darbuose, kuria šeimai ekonominę gerovę... Tokioje kasdienybėje sunku suprasti reikalavimą būti su vaiku. Norvegai nesupranta mūsų, o mes nesuprantame norvegų” – įsitikinusi Lina.

„Geras vaikas yra paklusnus vaikas“ – taip galvojame mes. Šiaurės šalyse išgirdę šį teiginį, žmonės iš karto pasipiktintų. Jiems sąvoka „paklusnus“ asocijuojasi su žodžiu „patogus“. “Vaikas juk ne daiktas, jis negali būti patogus, jis yra asmenybė, nuo pat gimimo” – norvegų minčių eigą aiškina Lina Baltrukonienė.

“Taigi, neturime teisės į savo vaikus – mes juos tik pagimdėm, o štai vaikai turi teisę į mus ir į mūsų rūpestį. Ir tas rūpestis turi būti adekvatus” – baigia savo pranešimą Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė Lina  Baltrukonienė.