Projektų istorijos

Lietuvoje pranešėjai yra saugomi tik padrikai arba nesaugomi visiškai

2014 10 30
Lietuvoje pranešėjai yra saugomi tik padrikai arba nesaugomi visiškai

2014 m. vasarą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus organizuotas NVO programos Lietuvoje remiamo projekto „Skaidrios Lietuvos link“ renginys dar kartą pabrėžė, kad Lietuvoje žmonės, pranešantys apie korupcijos atvejus savo darbovietėje, nėra tinkamai saugomi. 

„Privatus sektorius yra daugiau nei pasiruošęs pagaliau turėti teisinį reguliavimą dėl geresnės pranešėjų apsaugos“, - sakė viena iš renginio pranešėjų, advokatė Vilija Vaitkutė – Pavan. Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai pažadėjo, kad ši problema bus sugrąžintą į Seimo darbotvarkę po vasaros atostogų. Tačiau iki tol, kol bus imtasi veiksmų, tokie pranešti išdrįsę žmonės kaip Dalia Budrevičienė lieka teisiškai neapsaugoti ir susiduria su teisiniu bei psichologiniu spaudimu.
 
2006 metų vasarį Krekenavos gyventojų susitikimas tapo svarbiu įvykiu. Viena renginio dalyvė viešai politikų paklausė, kada vienoje iš didžiausių vietinių įmonių, priklausančioje tuometinio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimai, atlyginimai bus imti mokėti oficialiai. Tai sukėlė didelį sujudimą visoje šalyje, nes tolesni Valstybinė mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimai parodė, kad ši įmonė iš tiesų vengė mokesčių. 
 
Paprastas pranešimas apie galimus pažeidimus dabovietėje paskatino žmones dažniau pranešinėti visoje Lietuvoje. Visgi moneta turi dvi puses – tamsesnioji istorijos pusė byloja, kad po šių įvykių Dalia Budrevičienė susidūrė su kaltinimais dėl šmeižto, psichologiniu spaudimu ir netgi dviprasmiška visuomenės reakcija.
 
Po daugiau nei aštuonerių metų diskusijos apie požiūrį į pranešėjus vis dar netyla. Dabartinė situacija rodo, kad vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, taip pat nėra ir saugių kanalų tokiems pranešimams. Norėdami prisidėti prie šios problemos sprendimo, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija skyrė 130 tūkst. eurų projektui, kurio tikslas - paskatinti didesnį Lietuvos gyventojų atskaitingumo poreikį, o taip pat pagerinti ir pranešėjų padėtį šalyje.
 
 
„Transparency International“ Lietuvos skyrius dirba su šia problema nuo pat skyriaus įkūrimo, 2000 metais. 2010 metais su teisės ekspertų pagalba buvo parengtas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas, nuo tada jis ir įstrigo Seime. Nors Lietuvoje egzistuoja apie šimtas skirtingų pranešimų kanalų įvariose institucijose, galima teigti, kad iki šiol nėra apibrėžti saugumo standartai, kurie užtikrintų apie galimus pažeidimus darbo vietoje pranešančių asmenų apsaugą.
 
Skirtingi tyrimai rodo, kad nuo ketvirtadalio iki pusės Lietuvos gyventojų yra nusiteikę pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Tačiau paskutinė „Transparency International“ analizė rodo, kad Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose pranešėjai yra saugomi tik padrikai arba nesaugomi visiškai.
 
„Transparency International“ Lietuvos skyrius tiki, kad gyventojų padrąsinimas pranešti apie galimus pažeidimus savo darbo vietose yra svarbus, norint sukurti atskaitingą visuomenę, kurioje visi gali jaustis savo valstybės šeimininkais. „Aš tikiu, kad nėra geresnio kelio paskatinti piliečius įsitraukti į antikorupcines iniciatyvas negu parodyti, kad pilietinis sąmoningumas valstybėje yra vertinamas“ - teigia Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
 
2010 metų lapkritį Dalia Budrevičienė, duodama interviu vietos žurnalistui, prisipažino, jog jeigu būtų žinojusi, kokią reakciją sukels jos viešas pasisakymas, ji būtų pagalvojusi apie pranešimą dukart. Tai tik įrodo, kad ne tik Vyriausybė turi užtikrinti tinkamą teisinę apsaugą pranešėjams, bet kartu būtina keisti ir lietuvių požiūrį į  pranešėjus.