Naujienos

Savanoriškas paprastumas

2014 10 08
Savanoriškas paprastumas
Sveiki,
 
gyventi paprastą gyvenimą... Ką tai reiškia ir ką reiškia naujas pasaulyje sparčiai populiarėjantis terminas „savanoriškas paprastumas“ („Voluntary simplicity“)? Tai nėra savanoriškai pasirinktas gyvenimas skurde, vienuoliška askezė ar hipiškas kaprizas. 
 
Šiai laikais, kai įprasta žavėtis prabanga ir šlovinti turtuolius, kai visuomenė yra tiesiogine to žodžio prasme bombarduojama mintimi, kad „daugiau yra geriau“, savanoriškas paprastumas įgyja ypatingą prasmę. Nes tai yra sąmoningas gyvenimas pasaulyje, kur šalia augančių galimybių ir vartojimo lygiai taip pat sparčiai auga skurstančių žmonių gretos ir šiukšlių krūvos. Materialių gėrybių kaupimas ir mąstymas tik apie save tampa neetišku. Suvokimas, kad mums iš tiesų reikia labai nedaug ir labai paprastų dalykų – išlaisvina mus. Juk dar senovės Kinijos laikais atsirado posakis: „laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas, kuriam užtenka“.
 
Taigi tas „užtenka“  ir yra savanoriško paprastumo esmė. 
 
Šiandien keturiems skirtingiems žmonėms uždaviau labai paprastą klausimą: kiek reikia turėti, kad būtų galima dalintis? Atsakymai buvo skirtingi, tačiau visi jie leido suprasti, jog mano sutikti žmonės jau seniai pasirinko tą savanoriško paprastumo kelią, tik vadina jį visi skirtingai. Vakarų Afrikoje su Ebolos epidemija kovojantis Andrius Slavuckis tai vadina savanorišku darbu, Maisto banko savanorei Beatai Nicholson tai kasdienybė, o štai Dominikonų vienuolis Markas Antuanas neatlygintiną darbą Lukiškių kalėjime vadina tarnyste. Psichologas Robertas Povilaitis savanorystę laiko būtina sveikatos ir laimės sąlyga. 
 
Kviečiu skaityti.
 
 
NVO Programos Lietuvoje komunikacijos vadovė 
Jovita Valeikaitė