Naujienos

Apie tai, kas šiandien atrodo toli

2014 06 19
Sveiki, 
 
Birželio 20 – ą pasaulis mini pabėgėlių dieną. Ir šiandien tai - ypatingai jautri tema. Tiems, kam kol kas nėra aišku, kas yra „pabėgėlis“, užtenka interneto naršyklėje surinkti kelis žodžius. Pavyzdžiui, surinkite žodį „Syria“, paspauskite nuorodą:  „vaizdai“...
 
Stiprūs vyrai, traukiantys žuvusius savo šeimos narius iš po ką tik subombarduoto namo griuvėsių, motinos, apraudančios savo vaikų kūnus, išguldytus kažkada buvusios mokyklos kieme, nieko negalintys pakeisti senukai, tuščiomis akimis žvelgiantys į vaikus, kurie vaikšto po griuvėsius ir vis šaukia: “ommi, ommi”... (išvertus iš arabų kalbos tai reiškia „mama“). 
 
 
Sirijoje iš viso jau žuvo 160 tūkstančių žmonių. O tiems, kurie liko gyvi, pragaras dar nesibaigia. 
 
Tų, kurie jau nebeturi ką prarasti, ir tų, kurie vardan savo vaikų ir savo gyvybių pasiryžta palikti savo šalį, laukia ilgas ir sunkus kelias. Juk pabėgėliai neskraido lėktuvais, - jie važiuoja vos judančiais autobusais, šimtus kilometrų keliauja pėsčiomis, kelias paras plaukia pačiais seniausiais pasaulyje laivais, kurie skęsta papuolę į pirmą audrą arba dūžta prie kokios nors negyvenamos salos krantų. Ir tik tie, kam iš tiesų pasiseka, išlipa į krantą ir galų gale kerta saugesnės valstybės sieną, kur gali paprašyti prieglobsčio.... 
 
Šiuo metu karas vyksta Sirijoje, jis vėl prasidėjo Irake, niekaip nesibaigia Kongo Demokratinėje Respublikoje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, neramumai tęsiasi Malyje, kasdieniniai sprogimai Nigerijoje - visos šios šalys atrodo labai toli nuo Lietuvos. Toli yra Ispanija, Italija ir Malta, kur kasdien laipinasi šimtai pabėgėlių, neturinčių nieko daugiau, tik viltį. 
 
Tačiau kaip galima pavadinti tai, kas prasidėjo Ukrainoje? 
 
Nepatvirtintais duomenimis Ukrainoje jau skaičiuojama apie 120 tūkstančių žmonių, kurie priverstinai paliko savo namus nesaugiose teritorijose. Ir jau dabar pabėgėlių stovyklose Ukrainoje trūksta geriamo vandens, maisto ir medikų pagalbos. Netrukus Ukrainoje gali prasidėti humanitarinė katastrofa. Ir tai jau yra labai arti mūsų. 
 
Šiandien kiekvienas mąstantis žmogus užsiduoda sau klausimą: „Ką darysiu, jei prasidės karas? Bėgsiu pirmai progai pasitaikius ir prašysiu prieglobsčio ten, kur saugu? O gal atvirkščiai, liksiu ginti savo namų?“.
 
Interviu mūsų naujienlaiškiui aktorius Giedrius Savickas pasakė: ”negalima galvoti, kad karo nebus”. 
 
Labai svarbu atsisukti į tuos, kurie yra šalia mūsų, atmerkti akis, pamatyti kenčiančius, užjausti juos ir padėti tiems, kurie prašo mūsų pagalbos – juk tokia mūsų paskirtis žemėje.
 
NVO Programos Lietuvoje komunikacijos vadovė Jovita Valeikaitė