Naujienos

„Meilė leidžia pražysti vilčiai dykumoje“

2014 04 08
„Meilė leidžia pražysti vilčiai dykumoje“
Sveiki, sulaukę pavasario, 
 
Atgimimo ir prisikėlimo šventės šiemet ypatingos. Jas drauge šventė katalikai, protestantai, stačiatikiai, žydai. Šis istorinis sutapimas – kaip ženklas – atėjo laikas vienytis ir drauge naujai žvelgti į taip sparčiai besikeičiantį, nes nuolatos atgimstantį pasaulį. 
 
Visuomenėse, kur katalikai sudaro daugumą, keistis ir priimti naujoves yra daug paprasčiau. Tuo įsitikinęs mūsų pašnekovas dr. Jordi Vaquer, Atviros visuomenės iniciatyvos Europai (angl. Open Society Initiative for Europe – aut.) direktorius. 
 
Interviu, kurį pavadinome „Tolerancijos pamokos“, žmogaus teisių ekspertas iš Ispanijos atsako į klausimą, kaip tokiai katalikiškai visuomenei per stebėtinai trumpą laiką pavyko tapti pačia tolerantiškiausia pasaulyje. „Katalikų Bažnyčia yra atviriausia naujovėms religija“ – sako dr. Jordi Vaquer. Daugeliui toks pareiškimas skamba kaip nesusipratimas, tačiau, tikimės, kad skaitydami Jordi mintis jūs suprasite, ką jis nori pasakyti.  
 
Katalikų Bažnyčia didžiausią metų prisikėlimo šventę paprastai švenčia atskirai nuo kitų krikščioniškų konfesijų. Ir taip yra tik todėl, kad ji iš tiesų yra atvira naujovėms. Prieš penkis šimtus metų Katalikų Bažnyčia atkreipė dėmesį, kad pasaulis yra visai kitoks, nei buvo manyta anksčiau, tad remiantis naujais taip pat ir astronomijos atradimais buvo pakeistas katalikų pasaulio kalendorius (dauguma konfesijų iki šiol laikosi senojo Julijaus kalendoriaus ir pagrindines šventes švenčia kitu metu). Kalendoriaus reforma – tai Katalikų Bažnyčios modernėjimo įrodymas. Jei jo neužtenka, galima pateikti ir kitų. 
 
 
Popiežius Pijus IX 1864 metais savo enciklikoje (oficialus Romos katalikų bažnyčios požiūris į aktualius laikmečio dalykus) skelbė bažnyčios modernėjimo procesą. Jis rašė: „Popiežius gali ir privalo susitaikyti su pažanga, su liberalizmu ir su dabartine laiko dvasia bei prie jų prisiderinti.“ 
 
Prieš daugiau nei šimtą metų vieną saulėtą gegužės mėnesio dieną kitas katalikų popiežius Leonas XIII paskelbė svarbią encikliką, kuri vadinosi „Rerum novarum“ („Naujieji daiktai“). Dokumente buvo bažnyčios atsakymas, kaip katalikams derėtų reaguoti į modernėjančios visuomenės atneštas permainas.  
 
Apie kiekvieno žmogaus vertę ir orumą, nepriklausomai nuo rasės, tautybės ar tikybos, politinių įsitikinimų ar socialinės padėties, daug kalbėjo ir popiežius Jonas Paulius II.
 
Taigi, jau daugiau nei 120 metų popiežių dokumentuose vis iš naujo yra perkainojamos vertybės, ir vis iš naujo kalbama apie žmogaus teises. Reaguoti į šiuolaikinius procesus visuomenėje ir tuo pat metu išlaikyti moralinį pamatą yra labai sudėtinga užduotis, tačiau tai yra vienintelis kelias bažnyčiai, kuri yra gyva ir dar nenori tapti kultūriniu paveldu. 
 
Įdomu, apie ką savo enciklikoje skelbs popiežius Pranciškus? 
 
„Meilė leidžia pražysti vilčiai dykumoje“ – sakė popiežius Pranciškus iš Šventojo Petro bazilikos balkono Vatikane, sveikindamas visus su atgimimo švente. Taigi, jo kelias aiškus – jis vingiuoja per meilę. Tokia buvo ir Ispanijos sėkmės paslaptis.