Naujienos

Teminis seminaras: Pilietinės visuomenės vaidmuo kovojant su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais

2013 11 19
Kai naktį užpuolama deimantais pasipuošusi ponia, po tokio įvykio galima daryti išvadas ir galbūt imtis prevencinių veiksmų, pavyzdžiui nusiimti brangius papuošalus. Tačiau, ką daryti, jei žmogus gatvėje yra užpuolamas dėl odos spalvos, dėl seksualinės orientacijos, dėl savo tikėjimo?
 

„Matyt baisiausia būti nekenčiamu dėl to, ko negali pakeisti“ - kalbėjo ES Pagrindinių Teisių Agentūros (FRA) direktorius Morten‘as Kjaerum‘as konferencijoje „Kova su neapykantos nusikaltimais ES“. 

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kaip NVO programos operatorius Lietuvoje, drauge su Europos Ekonominės Erdvės Finansinio mechanizmo valdyba š. m. lapkričio 14 d. į Vilnių sukvietė 15 ES valstybių NVO Programų operatorius, į seminarą apie pilietinės visuomenės vaidmenį kovojant su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais. Šiame susitikime NVO programų operatoriai drauge su ekspertais iš Norvegijos bei Islandijos aptarė tolimesnius žingsnius kovoje su neapykantos kurstymu ir nusikaltimais. (Seminaro programą galite rasti čia.)
 
Teminį susitikimą atidarė Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir NVO Programos Lietuvoje direktorė Dovilė Šakalienė – remdamasi nauju ŽTSI tyrimu „Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis“*, ji apžvelgė problemas, susijusias su netinkamu neapykantos nusikaltimo aukų teisių užtikrinimo lygiu Lietuvoje bei paskatino renginio dalyvius dalintis, „kopijuoti“ ir kurti gerąsias praktikas, nukreiptas į neapykantos nusikaltimų prevenciją ir jų tyrimą.
 
„Šis tyrimas labai iš arti parodė ką patiria ir kokios pagalbos sulaukia – arba ne – neapykantos nusikaltimų aukos. Neapykantos nusikaltimų grėsmės tinkamai neįvertina ne tik visuomenė, bet ir policijos pareigūnai“ – pastebėjo ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė.
 
Po D. Šakalienės, įžanginį žodį tarė Norvegijos užsienio reikalų ministerijos vyriausioji patarėja Vilde Høvik Røberg. Ji pasveikino susirinkusius dalyvius ir pabrėžė, kad kova su neapykantos nusikaltimais išlieka prioritetine Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo sritimi. 
 
Po įžanginių kalbų, Pagrindinių teisių agentūros atstovas Henri Nickels pristatė FRA konferencijos metu parengtą preliminarų veiksmų planą, o Europos Tarybos atstovas Rui Gomes supažindino dalyvius su Europos Tarybos inicijuota No Hate Speech Movement kampanija. Ši 2012 - 2014 metais vykdoma kampanija pritraukia daugybę jaunų žmonių iš visos Europos ir skatina juos imtis aktyvių veiksmų prieš neapykantos kurstymo apraiškas virtualioje erdvėje. Keturių nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos, pristatė savo tematines iniciatyvas, tokias kaip jaunųjų žurnalistų mokymai bei neapykantos nusikaltimų dokumentacija.
 
Antroje renginio dalyje Programų operatoriai aptarė programų įgyvendinimo iššūkius, problemas, su kuriomis susidurdavo, dalinosi idėjomis, kaip pagerinti savo veiklą ateityje. Šis susitikimas tapo unikalia proga susitikti operatoriams iš visų penkiolikos šalių: Graikijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Kipro, Maltos, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Čekijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Lietuvos. 
 
Teminis seminaras vyko kaip tęsinys didžiausio metų žmogaus teisių renginio – ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) drauge Lietuvos teisingumo ministerija lapkričio 12-13 dienomis surengtos konferencijos „Kova su neapykantos nusikaltimais Europos sąjungoje“. Konferencija buvo taip pat vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.
 
„Auganti diskriminacija daro nepataisomą žalą žmogui ir visuomenei“ – konferencijoje kalbėjo Lietuvos Teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Gyvename pasaulyje, kur 38 procentai žydų vengia nešioti religinius simbolius. Tamsiaodžiai jaučiasi nesaugūs dėl savo odos spalvos, musulmonai – dėl tikėjimo, gėjai – dėl kitos seksualinės orientacijos. „Būtina suvokti, jog neapykantos nusikaltimai liečia ne vieną individą, prieš kurį buvo padarytas nusikaltimas, bet visą bendruomenę“ – pabrėžė FRA direktorius Morten‘as Kjaerum‘as. Ir tuoj pat pateikė pavyzdį: „jei sumušamas gėjus, visa gėjų bendruomenė išsigąsta – kiekvienas bendruomenės narys tai priima, kaip asmeninį smurtą“.
 
„Grėsmė kyla svarbiausioms ES vertybėms – konstatavo Europos Komisijos komisarė Cecilia Malmstrom, - valdžioje karaliauja populistai, kurie kovoja už „vertybes“, tačiau ta kova dažnai yra nukreipta prieš pačius mažiausius, silpniausius žmones“. „Gyvename sunkiu Europai ekonominiu laikotarpiu, tačiau jei neapginame apsiginti negalinčių žmonių, tada reikia kelti klausimą, ar apskritai ši sąjunga reikalinga“ – kalbėjo C. Malmstrom.
 
Neapykantos nusikaltimai yra didžiulė ir kompleksiška problema, kuri kol kas neturi vieningo apibrėžimo, kuris galiotų visame pasaulyje. „Tas kas vienoje šalyje suprantama, kaip neapykantos nusikaltimas, kitoje yra Konstitucijos saugoma žodžio laisvė“ – pastebėjo Europos Tarybos generalinė direktorė demokratijai Snežana Samardžič – Markovič.  
 
Taip pat didžiulė problema yra duomenų apie neapykantos nusikaltimus kaupimas, tik keturios šalys Europoje renka duomenis apie neapykantos nusikaltimus. „Faktas, jog Didžiojoje Britanijoje buvo registruota 41 000 neapykantos nusikaltimų pernai  nereiškia, kad Didžioji Britanija pirmauja tokių nusikaltimų skaičiumi, šalis tiesiog juos skaičiuoja.“ – konstatavo Europos Tarybos generaline direktorė. Ji  pabrėžė ir švietimo būtinybę kovoje su neapykantos nusikaltimais. Pasak Snežanos Samardžič – Markovič, istorijos pamokose yra dėstoma tik karų istorija, tačiau neskiriamas joks dėmesys nei žmogaus teisių institucijų atsiradimui, nei judėjimams, kurie keičia pasaulį be karų. 
 
Konferencijos dalyviams pristatytas unikalus naujas nacionalinio lygmens ŽTSI atliktas tyrimas „Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis“ sulaukė didelio susidomėjimo – keli šimtai leidinio kopijų išgraibstytos jau pirmąją konferencijos dieną.
 
*Tyrimą „Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis“ parėmė 2009 - 2014 metų Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo nacionalinis dvišalių santykių fondas.